Dirbtinio intelekto duomenų centrai ir jų augantis vandens poreikis

AI duomenų centrai ir jų didėjantis vandens suvartojimas

Pasaulio bendruomenėse sparčiai daugėjant dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų, miestai pastebi ne tik technologinę pažangą ir ekonomikos augimą, bet ir naujus iššūkius – ypač dėl vandens saugumo. Naujas tyrimas atskleidžia, kaip šios milžiniškos infrastruktūros, kartu su augančia debesų kompiuterija ir mašininio mokymosi taikymais, daro spaudimą vietos gyventojams.

Bendruomenės iššūkiai DI infrastruktūros šešėlyje

Džordžijoje, Niutono apygardoje, gyvenanti Morrisų šeima patiria tiesiogines duomenų centro statybos pasekmes. Nuo to laiko, kai Meta (anksčiau žinoma kaip Facebook) 2018 m. pradėjo statyti duomenų centrą už mažiau nei 400 metrų nuo jų namų, Beverly ir Jeffas Morrisas pastebi, kad jų gręžinio vanduo tapo nepastovus – dažnai lėtas, užterštas dumblu ir nuosėdomis. Nors šeima jau išleido 5000 JAV dolerių vandens tiekimui atstatyti, du iš jų vonios kambarių vis dar neturi vandens, o naujo šulinio įrengimas kainuotų net 25 000 dolerių – suma, kurios jie negali sau leisti.

„Jaučiamės tarsi kovotume prieš neišsprendžiamą problemą, kurios patys nepasirinkome“, – dalijosi Beverly Morris. Kasdienis rūpestis – ar saugu gerti savo namų vandenį.

Jų istorija, anksčiau aprašyta tarptautinėje žiniasklaidoje, tapo platesnės problemos pavyzdžiu. Augant DI duomenų centrų skaičiui, vietiniai vandens resursai patiria vis stipresnį spaudimą, todėl gyventojai ir valdžios atstovai kelia klausimą, kiek tvarūs yra skaitmeninės inovacijos privalumai.

Augantis DI poveikis aplinkai

DI skatinamų technologijų, tokių kaip generatyvioji dirbtinio intelekto sistemos ar dideli duomenų kiekiai, energijos ir vandens poreikis žinomas IT sektoriaus viduje. Duomenų centrų aušinimui daugelyje atvejų reikalingi didžiuliai vandens kiekiai – ypač senesnėse ar neefektyviose sistemose.

Naujausi duomenys rodo, kad Meta duomenų centras Niutono apygardoje sunaudoja apie 500 tūkstančių galonų vandens kasdien. Leidimų dokumentuose nurodoma, kad būsimi duomenų centrai planuoja vartoti dar kelis kartus daugiau – net iki kelių milijonų galonų per parą. Vienu atveju vienas DI centrų klasteris Džordžijoje paprašė tiek vandens, kiek sunaudoja net 30 000 namų ūkių – apie 9 milijonus galonų per dieną.

Sprendimų skirtumai ir efektyvumas

Ne visi duomenų centrai veikia vienodai ir turi tą patį poveikį aplinkai. Modernesnės įmonės jau diegia aušinimo sprendimus be vandens, naudoja orą ar perdirbtą vandenį, taip sumažindamos poveikį vietos vandens tiekimui. Toks požiūris ypač svarbus vis dažnėjant sausroms ir augant klimato kaitos sukeltiems iššūkiams. Tačiau daugelis bendrovių, ieškodamos naujų duomenų centrų vietų, vis dar pirmenybę teikia pigiai elektros energijai, o ne tvariam vandens naudojimui.

Palyginimai, rinkos įtaka ir pasekmės vietos gyventojams

DI plėtra spartina konkurenciją tarp technologijų bendrovių, kurių kiekviena siekia sukurti pažangesnes debesų kompiuterijos ir mašininio mokymosi platformas. Senos duomenų centrų infrastruktūros suvartoja gerokai daugiau vandens nei šiuolaikiniai, efektyvūs sprendimai, todėl senesnėse bendruomenėse rizika yra didesnė.

Stanfordo universiteto vandentvarkos ekspertė Newsha Ajami įspėja, kad duomenų centrų vystytojai dažnai apie vandens tiekimą pagalvoja tik vėliau. Jei elektros energiją galima atsivesti iš tolimųjų jėgainių, vanduo turi būti imamas iš vietinių, ribotų šaltinių, kaip Niutono apygardos rezervuaras, kuris užsipildo tik nuokrituliais.

Augant statyboms, vietos gyventojai susiduria su realiomis pasekmėmis. Miestelio Mansfield meras Blairas Northenas dabartinę vandens krizę vadina „tragiška“ – vandens kainos regione gali didėti net 33%, vietoje įprastų 2% metinių pokyčių.

Sprendimai ir ateities kryptys

Niutono apygarda skuba modernizuoti vandens perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą – šiam projektui prireiks net 250 mln. dolerių. Vietos vandens ir kanalizacijos tarnybos vadovas Mike'as Hopkinsas pažymi, kad vien Meta duomenų centras suvartoja beveik 10% viso apygardos vandens. „Duomenų centrai nesupranta, kad naudojasi bendruomenės turtu, – tvirtina Hopkinsas. – Tiesiog neturime tiek vandens.“

Kol kas nėra aišku, ar technologijų gigantai, tokie kaip Meta, padės spręsti prastėjančią situaciją. Įmonė sako, kad jos atliktas tyrimas nerado tiesioginio poveikio kaimyniniams šuliniams, tačiau vietos lyderiai ir aplinkosaugos aktyvistai ragina didinti atsakomybę ir skaidrumą.

Platesnis žvilgsnis į technologijas ir visuomenę

Skaitmeninei ekonomikai vis sparčiau augant, tampa vis akivaizdžiau, jog technologinė pažanga privalo derėti su atsakingu išteklių valdymu. Niutono apygardos atvejis – aiškus perspėjimas, kad tvarios inovacijos ir socialinė atsakomybė turi eiti koja kojon. Sprendimas glūdi pažangesnių žaliųjų duomenų centrų diegime, atvirame išteklių planavime ir glaudžiame bendradarbiavime tarp technologijų įmonių bei bendruomenių, kurių aplinkoje jos įsikuria.